top of page
Search

Mitybos specialisto patarimai - Straipsnis #Straipsniai, #Receptai, #Sveikamityba, #Sveikasmaistas

Updated: Jun 11, 2020


Valgant kelis patiekalus reikėtų tarp jų valgymo daryti 10–30 min. pertrauką. Pirmiausia patartina valgyti mėsą arba žuvį su daržovėmis, po to valgyti košes arba sriubas.

Siekiant užtikrinti optimalų žmogaus virškinimo sistemos darbą, reikėtų, kad viename maisto produkte būtų ne daugiau keturių ingredientų. Jeigu patiekale yra daugiau maisto komponentų - pvz. šeši, tai du iš šešių patiekalo ingredientų nebus gerai virškinami - smegenys jų neatpažins. Prieskoniai ir rauginti maisto produktai į patiekalo ingredientų skaičių neįeina.

Laikantis naudingos sveikatai mitybos reikėtų vadovautis penkiomis auksinėmis sveikos mitybos proporcijomis. Dienos laikotarpyje lygiomis dalimis reikėtų suvalgyti:

1 Vaisių, uogų;

2 Daržovių;

3 Baltyminių gyvūno kilmės produktų;

4 Maisto, pagaminto iš grūdinių kultūrų;

5 Raugintų maisto produktų ir gėrimų.

Siekiant maitintis naudingai savo sveikatai, reikia pasistengti, kad bendras cholesterolio kiekis kraujyje atitiktų normas. Reikėtų riboti sočiųjų riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį organizme, vartojimą. Patartina mažiau valgyti riebios mėsos, riebaus sūrio, kiaulinių riebalų, lašinių, sviesto, palmių aliejaus, riebių pieno produktų ir nevartoti riebalų su cukrumi ir su daug krakmolo bei gliukozės turinčiais angliavandeniais.

Reikėtų vengti mėsos gaminių, nes juose yra daug užslėptų riebalų.

Patartina riboti rafinuotų skrudėsių, margarino ir augalinio aliejaus vartojimą. Šiuose produktuose yra transriebalinių rūgščių, kurios didina „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme.

Dažnai vartoti reikėtų maisto produktus, kuriuose yra nesočiųjų, mononesočiųjų riebalų, daug Omega 3 riebalinių rūgščių. Patartina dažniau valgyti riebią žuvį ir austres. Mažai įtakoja "blogojo" cholesterolio susidarymą kiaušiniai, žuvų taukai, paukščių mėsa be odelės.

#Kiaulienoslašiniai - vienas pagrindinių kokybiškų gyvūninės kilmės riebalų šaltinių. Kiekvieną dieną, geriausia rytais, reikėtų suvalgyti 7-15 g kokybiškų sūdytų kiaulienos lašinių. Ryto metu organizmas įsisavina daugiausiai sūdytuose kiaulienos lašiniuose esančių naudingų medžiagų. Sūdyti #kiaulienoslašiniai skatina virškinimo trakto darbą ir tulžies ištekėjimą.

Gaminant ir naudojant maistą reikėtų nemaišyti skirtingų rūšių riebalų. Nepatartina mėsą ar žuvį skrudinti augaliniame aliejuje.

Patartina dažnai nedideliais kiekiais valgyti šaltieną, kuri yra geriausias gliukozamino papildas žmogaus organizmui.Iš kiaulių kojelių ir karkučių kauliukų, likusių išvirus šaltieną, reikėtų išvirti kauliukų šaltieną. Kauliukų #šaltiena verdama 10 val. ir daugiau. Tai puikus papildas norint papildyti savo organizmą gliukozaminu, kalciu ir kitais mineralais. Suminkštėjusiais nuo virimo kauliukais tinka pavaišintinaminius gyvūnėlius. Jiems tai labai sveikas maistas.

Rekomenduotina nevartoti žolėdžių gyvūnų mėsos – jautienos, ožkienos, avienos ir t.t. Žolėdžių gyvūnų #mėsa blogina gliukozamino įsisavinimą žmogaus organizme. Mokslininkų tyrinėjimus patvirtina statistika. Rytiečiai, kurie ypatingai dažnai valgo žolėdžių gyvūnų mėsą, dažniau serga sąnarių ligomis.

Rekomenduojama skaityti parduodamų maisto produktų sudedamųjų dalių aprašus ir nepirkti gaminių, kurių aprašymuose minimi ,,hidrinti augaliniai #riebalai, palmių aliejus, hidrinti #riebalai". Maisto produktuose, pagamintuose su hidrintais riebalais yra kenksmingų sveikatai transriebalų. Hidrinti augaliniai aliejai - pramoniniai transriebalai, dažniausiai naudojami margarinų ir komercinio maisto gaminime.

Rekomenduojama miltinius maisto produktus gaminti ne aukštesnėje nei 180 laipsnių temperatūroje, nes stipriai kaitinant daug angliavandenių ir krakmolo turinčius produktus, tokius kaip grūdai, susidaro kancerogeninė medžiaga – akrilamidas.

Patartina nekaitinti sėklų. Kaitinant saulėgrąžų, sezamo, linų, kmynų, moliūgų sėklas, jų neatsparūs aukštai temperatūrai riebalai virsta nuodingais transriebalais. Transriebalai didina širdies ir cukrinio diabeto ligų riziką ir sukelia blogojo cholesterolio kaupimąsi kraujyje. Reikėtų naudoti tik pamirkytas ir 1-2 paras paraugintas sėklas. Paskaninant miltinius gaminius sėklomis ir gaminant sėklų sausainius, geriausia naudoti džiovinimo temperatūrą – apie 40 laipsnių.

Miltinių gaminių gamyboje rekomenduojama nenaudoti ir nekaitinti margarino, augalinio aliejaus. Kaitinant saulėgrąžų, kukurūzų ir kitus abejotinai apdirbtus augalinius #aliejus susidaro kenksmingų aldehidų kiekis, apie 20 kartų didesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kiekį. Linų sėmenų, saulėgrąžų, graikinių riešutų, sojų pupelių, kanapių, avokadų aliejai tinka tik šaltam naudojimui. Kaitinant sviestą, ghee sviestą arba taukus susidaro daug mažesnis kenksmingų chemikalų kiekis.

Geriausia miltinius gaminius gaminti garuose ir saldinti jau pagamintus maisto produktus.

Patartina saldinti pagamintus ir praaušusius miltinius gaminius, nes kaitinamame cukruje, meduje ir produktuose, kuriuose yra natūralių cukrų – uogose, sirupuose, džiovintuose vaisiuose, ir kt., susidaro kenksmingos organizmui cheminės medžiagos – hidroksimetilas ir firfuraldehidas.

Patartina miltinius patiekalus gaminti su ruginiu duonos raugu be cukraus. Ribojant saldžių ir kepimo mielių pagrindu pagamintų maisto produktų vartojimą, kildinant miltinių gaminių tešlą rauginimo su miltų asrba apynių raugu būdu ženkliai neutralizuojama kenksminga žmogaus sveikatai fitino rūgštis ir užkertamas kelias mieliagrybio kandidos plėtimuisi organizme. Šis mieliagrybis, išplitęs žarnyne išstumia gerąsias bakterijas. Patekęs į kraujotaką #kandidosgrybas pažeidžia įvairius organus, sukelia alergijas ir ligas.

Kruopas ir ankštines kultūras reikėtų mirkyti su ruginiais miltais ir ruginiu duonos raugu, po to išvirti. Taip ženkliai sumažinamas fitino rūgšties kiekis ir toksinių junginių sankaupos gaminamuose produktuose. Rauginimui galima naudoti bet kokį grūdinių kultūrų raugą. Veiksmingiausias yra #ruginisduonosraugas.

Miltinių gaminių vartojimui geriausia rinktis viso grūdo rupaus malimo ruginius, kvietinius ir grikių miltus.

Patartina riboti miltinių gaminių, pagamintų iš baltų "aukščiausios rūšies" kvietinių miltų, vartojimą. Kviečių miltuose yra labai daug glitimo - grūdinių baltymų. Didelis glitimo kiekis yra rugių, avižų ir miežių produktuose. #Glitimas sąlygoja smegenų sutrikimus, organizmo senėjimą, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imunitetą, kenkia limfai ir žarnynui, sukelia priklausomybę, veikia nervų sistemą, spartina įvairių negalavimų vystymąsi. Naudojant daug maisto produktų, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį glitimo, kai kuriems žmonėms išsivysto alerginė reakcija - celiakija (glitimo netoleravimas).

Norint neapsinuodyti kenksmingais chemikalais, kuriais apdirbamos maisto produktų pakuotės; miltus, kruopas, ankštines kultūras ir sėklas reikėtų pirkti malūne arba pas ekologiškus produktus parduodančius ūkininkus.

Geriausia pirkti nelukštentus riešutus ir nenaudoti parduodamų džiovintų vaisių bei uogų, jeigu įtariate, kad šie produktai yra apdoroti sieros dioksidu, kaustine soda ir kitomis kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.

Pirktus vaisius, daržoves ir uogas reikėtų kruopščiai nuplauti ir 1-5 min. pamirkyti druskos tirpale (1 litrui vandens dedami du valgomi šaukštai druskos). Pamirkytus produktus reikia dar kartą nuplauti.

Reikia vertinti, kad tokie deriniai kaip #cukrus ir #baltymai arba #cukrus ir #riebalai yra kenksmingi sveikatai.

a) #Riebalai, veikiami insulino, kurio išsiskyrimą suaktyvina suvartotas #cukrus arba kartu su riebalais vartojami didelį glikeminį indeksą turintys angliavandeniai, virsta žmogaus kūno riebalais. Kai #cukrus vartojamas atskirai, insulinas pakyla, tačiau #riebalai kūne nesikaupia.

Kai #riebalai vieno valgymo metu vartojami be didelį glikeminį indeksą turinčių maisto produktų (greitai įsisavinamų angliavandenių) ar cukraus, riebalų atsargos organizme nekaupiamos.

Sotumo signalai, susiję su riebalais, žmogaus kūne apdorojami gana ilgai. Valgant saldų ir riebų maistą yra pavojus tokio maisto suvartoti per daug.

b) Cukraus ir baltymų deriniai kenksmingi sveikatai. Kenksmingų medžiagų susidarymą suaktyvina cukraus ir baltymų kaitinimas. Kai maišoma #cukrus ir #baltymai susidaro baltymų ir cukraus molekulių junginiai, kurie didina insulino kiekį kraujyje ir sąlygoja pavojingą sveikatai procesą glikozilinimą (Laisvos cukraus molekulės prisijungia prie baltymų molekulių. Glikozilinti #baltymai susijungia su kitais panašiai pažeistais baltymais. Kai organizme susikaupia didelis kiekis glikozilintų baltymų, laisvųjų radikalų kiekis padidėja apie 50 kartų. Dėl šios priežasties ląstelės nustoja funkcionavusios ir žūsta.) Aukštas glikozilinimo lygis organizme pažeidžia audinius ir yra daugelio ligų priežastis.

Siekiant, kad gaminamas maistas būtų kuo naudingesnis sveikatai, reikėtų mėsą arba žuvį virti su raugintomis daržovėmis.

Verdant neraugintų daržovių sriubas rekomenduojama įmušti kiaušinį arba pavirti sriuboje šiek tiek mėsos. Taip palaikoma pusiausvyra tarp augalo - gyvūno riebalų ir baltymų gyvūno kilmės naudai ir vartojamas maistas mažiau šarmina organizmą.

Norint pagerinti gaminamo maisto tinkamumą savo virškinimo sistemai patartina į daržovių sriubas ir salotas dėti raugintų daržovių.

Daržoves rekomenduojama vartoti ne su aliejumi, o su grietine. Augalinį aliejų salotose arba praaušusiose sriubose patartina vartoti su vyno arba balzaminiu actu.

Supjaustytus vaisius ir daržoves reikia greitai suvalgyti, nes supjaustyti vaisiai ir daržovės oksiduojasi ir susidaro antivitaminai - medžiagos, naikinančios biologinį vitaminų poveikį ir trikdančios medžiagų apykaitą. #Vaisiai, #daržovės, uogos oksiduojasi per 0,5-1,5 val. (#vitaminai tampa antivitaminais).



Mitybos specialisto patarimai pateikiami remiantis asmenine patirtimi, moksliniais tyrimais, įvairių natūralios medicinos sveikatinimo klinikų mokslinių tiriamųjų darbų rezultatais, vadovaujantis D. Naumovo, I Neumyvakino, M. Montinjako, D. Maklesterio knygomis; akademiko B. Bolotovo ir jo pasekėjų knygomis bei lekcijomis.


51 views0 comments

Recent Posts

See All

Comentários


bottom of page